Aprašymas

Muziejuje, prie balta drobine staltiese uždengto stalo, daugybės senovinių eksponatų apsuptyje, nusikelsite į senovės kaimą. Jaunamartė, aprengusi tautiniu kostiumu bei prijuoste, kaip tikra namų šeimininkė, darbuosis prie pečiaus – mokysime išvalyti, paruošti pečių kepimui. Jaunamartė, ant ližės, formuos vestuvinę duoną, ją dekoruos ir pašaus į pečių kepti. Kitos mergelės taip pat formuos savo duonos kepalėlius. Kol duonelė keps pečiuje nukeliausime į mūsų prosenelių laikus: priminsime duonos kelią, kada ir kaip sėti, pjauti, rišti pėdas, kulti, vėtyti, malti, raugti duoną bei paruošti duonos tešlą kepimui. Kalbėsimės apie moters vaidmenį bendruomenėje prieš 100-ą metų, kokie buvo santykiai ir bendravimas su vyru, vaikais, tėvais, kokie draudimai ir prietarai lydėjo mūsų proseneles, žiūrėsime senovinius vaizdo įrašus. Nagrinėsime piršlybų, mergvakarių, vestuvių tradicijas.

Jaunamartė mokysis verpti su senoviniu verpimo rateliu, austi senovinėmis staklėmis.
Programos pabaigoje, gražiai supakuosite būsimos jaunosios iškeptą duoną ir visos įrišite po palinkėjimą būsimai šeimai.

Trumpa informacija apie mergvakarius kaime XIX a. pb. – XX a. pr.:
Mergvakaris dar kitaip buvo vadinamas pintuvėmis, vakarynomis, prieveseliu. Į šią šventę rinkdavosi vien moterys ir merginos, tad nuo to ir kilo toks pavadinimas. Apeigos, kurios buvo atliekamos šios šventės metu turėjo simbolinę prasmę. Dažniausiai tai reikšdavo atsisveikinimą su jaunyste, jos pabaigą, atsiskyrimą nuo bendraamžių būrio. Senovėje mergvakaryje būdavo giedamos raudos, pabrėžiančios, jog tai atsisveikinimo vakaras, atsisveikinimo su jaunyste, draugais, tėvais ir namais. Tą dieną merginos ir moterys pindavo vainikus vartams ir namo vidui papuošti.

Daugeliui įprastinių buities daiktų, reikmenų vestuvių iškilmėse suteikiama perkeltinė prasmė, jie tampa kokia nors idėją išreiškiančiais simboliais. Svarbiausi jų yra duona, druska, vanduo, ugnis, grūdai, duonkubilis, šiaudai, vilna arba kailiniai.

Mergvakaryje buvo vienas labai svarbus apeiginis ritualas – tai jaunosios plaukų kirpimas. „Kasos kirpimas buvo sakralinio giminės ryšio nutraukimo, išėjimo aktas“ . Šiuo ritualu kartu nutraukiamas ryšys su namų ir židinių dievais, o jaunosios galvos uždengimas nuometu ar kepure siejamas su jos perkėlimu į kitą šeimą.

Kitos paslaugos